Kaip greit prabėgo laikas, mes užaugom.
Jau tuoj į pamokas pakvies skardus varpelis.
Atrodo, dar tik vakar drugelius po pievą gaudėm,
dabar mokyklon jau nuves tiesus takelis.

Mes jau išeinam, bet tikiuos kad sugrįšim,
tik jau savais vaikais už rankų patys vedini,
tada ir vėl visi kartu mielai mes susitiksim,
lyg būtume senų gerų draugų būry.