Nuo seno lietuviai tikėjo, kad Šv. Agotos dieną pašventinta duona saugos nuo gaisrų, žaibų ar ligų. Eidami grybauti ar uogauti, žmonės įsidėdavo gabalėlį pašventintos duonos, kad saugotų nuo gyvačių įkandimų. Apie tai vasario 5- ąją, minint Šv. Agotos dieną, buvo kalbama lopšelyje-darželyje „Eglutė“ vykusiame renginyje. Jame vaikučiai kartu su pedagogėmis aptarė ilgą duonos kelią nuo grūdo iki gardžios duonelės kepalo, kalbėjo apie duonos gerbimą, minė mįsles, prisiminė patarles apie šiaudus, grūdus ir duoną. Šventę papuošė mažųjų vaidinimas „Kaip vilkas užsimanė duonos išsikepti“. Įtaigūs pasakos herojai atskleidė tiesą, jog be prakaito duonos nevalgysi. Baigiantis renginiui visi ragavo namuose keptos šviežios duonelės.